AutoriaiPoezija

Pašaukus ne visad ataidi…

Viktorija Kiurienė | Nežinomas genijus

Viktorija Sereikaitė – Kiurienė

Kurianti muzikantė, poetė ir slaugytoja

Esu savamokslė muzikantė ir groju šešiais instrumentais. Vienuolika metų, laisvalaikiu groju liaudiškos muzikos kapeloje „Juostvingė“. Dalyvauju muzikiniuose konkursuose.

Kuriu ne tik eiles, bet ir muziką, dainas. Pagal specialybę esu diplomuota bendrosios praktikos slaugytoja. Nors darbas ir laisvalaikio pomėgiai nėra panašūs, tačiau puikiai išeina viską suderinti. Iš viso esu parašiusi apie 70 eilėraščių. Paskaitykite keletą mano kūrybos eilėraščių. 

Daugiau kūrybos rasite mano feisbuko paskyroje, paspaudę šią nuorodą:

Atėjo meilė

Tyliai tyliai naktis ateina,
Tu jau miegi - jos negirdi.
O aš žiūriu kaip laikas eina,
Lygiai taip pat kaip tu eini.


Einu aš į tave su meile,
Su saule, su pirmu sniegu.
Bet, deja, laikas nesupranta,
Kad mano meilei reikia pastangų.


Tikėjau aš savim kaip niekad,
Kad šį kartą bus kitaip, geriau...
Bet meilė nesiklausė nieko,
Tik žengė ji pirmyn tvirtu žingsniu.


Atėjo meilė. Ir čia taškas.
Deja, bet jį rašiau ne aš.
O jį parašė tyliai laikas,
Tada, kai užsnūdau šalia tavęs...

. . .

 Kaip paukščio ašara gražiausia ji,
Lyg lengvas skrydis paskutinis.
Lyg muzikos skambėjimas nakty,
Ir lyg plaštakės skrydis ilgesingas.

Užgniauži kvapą tu sykiu,
Kai tik mintis širdin ateina.
Ak kiek gražiausiųjų naktų,
Tenai, prie kvapniojo jazmino.

Ak kiek bėgiota ir svajota,
Kiek ašarų būta sūrių..
Bet džiaugsmas man dabar sykiu,
Kad visa tai patirt galėjau.

O tu vienintelė tokia esi.
Vienintelė širdy ir būsi.
Ir nepamiršiu, neištrinsiu - ne, miela!
Gimtinė man buvai, esi ir būsi!

Pašauk meilę

Skausmą išgėriau lig dugno:
Meilė kankino nakčia.
Jausmas beprasmis atrodo,
Nors jaučiu jį visa esybe.

Papasakok man apie meilę,
Kokia ji? O gal nebyli?
Skausmas krūtinę vis spaudžia,
Ir nerimas skraido aplink.

Nors meilę pažinti suspėjau,
Paklausti aš neišdrįsau.
Kodėl atsitinka taip kartais,
Kad tenka vardu ją pašaukt.

Pašaukus ne visad ataidi,
Mylimas balsas nakty.
Kartais ir meilė pareiškia,
Kad nebus ji kartu su manim.

Horizonte

 Pūtė vėjas burę pilką,
Smilga mirko vandeny.
Sniegas nutūpė ant delno,
Ir išnyko kaip nakty.

Vėjas nešė tavo mintį,
Nuskraidino už miškų.
Mažais žingsniais bėgo meilė,
Po truputį, pamažu.

Vilkas pilkas uostė grobį,
Seilė bėgo tarp nasrų.
Rudas meškinas voliojos,
Tarp pusnių nedidelių.

Dvi akytės ieško tėčio:
Jis paklydo tarp minčių.
Na ir štai atėjo meilė -
Iš širdies gelmių tyrų.
Jei patiko - įvertinkite ir pasidalinkite su kitais!
fb-share-icon29
Tweet 20
fb-share-icon20

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *