AutoriaiPoezija

Laikas virsta į kūną

Ema Trapikiene | Nezinomas genijus

Ema Motejūnaitė Trapikienė

Eilėraščių, rankdarbių autorė.

Ema užaugusi Anykščių rajone. Baigė Lietuvos Edukologijos Universitete Technologijų pedagogikos magistro studijas. Jau daug metų užsiima kūrybine veikla – piešia, mezga, daro papuošalus, puokštes. Ypač jai patinka siūti lėles, dekoratyvius lininius krepšelius ir kurti eilėraščius.

Emos rankdarbiai

Pristatome keletą autorės rankomis sukurtų darbelių.

Ema Trapikiene | Nežinomas genijus

Žaluma

Lininiai aksesuarai

Įvairių spalvų ir formų lininiai aksesuarai – varlytės su gumute vyrams ir vaikams. Moteriškas aksesuaras – apyrankė ant rankos.

kaledine nykstuke | Nezinomas genijus

Kalėdinė nykštukė

Siūta rankų darbo lėlė.

Drabužėliai siūti rankomis, nerti, dekoruoti karoliukais, vielute ir sagute. Kiekviena lėlė yra unikali, antros tokios pat niekuomet nesiuvu, nes kiekviena lėlė su savo istorija.

Pelėdos | Ema Trapikiene | Nežinomas genijus

Pelėdos

Lininiai krepšiukai.

Puiki alternatyva pirkinių maišiukams. Gali būti įvairaus dydžio, audinio tekstūros. Patogūs ir talpūs.


Lėlė Pūkuotukė | Ema Trapikiene | Nežinomas genijus

Baltai – juoda Pūkuotukė

Siūta rankų darbo lėlė.

Lėlė siūta, drabužėliai nerti, dekoruoti karoliukais, sagute. Kiekviena lėlė individuali, antros tokios pat nepavyksta padaryti. Kiekviena – su savo istorija.

Ema Trapikiene | Nežinomas genijus

Varlytės

Penaliukai, kosmetikinės, akinių dėkliukai.

Siūti iš lininio audinio. Užsegami užtrauktuku. Gali būti įvairaus dydžio. Patogūs, galima skalbti.

Boružėlės | Ema Trapikiene | Nežinomas genijus

Boružėlės

Lininiai krepšiukai – tašytės.

Gali būti puiki alternatyva pirkinių maišiukams. Siūti iš lininio audinio. Su boružėlių motyvais. Įvairių dydžių.

Tautinė lėlė | Ema Trapikiene | Nežinomas genijus

Tautinė mergaitė

Siūta rankų darbo lėlė.

Drabužėliai siūti rankomis, nerti. Dekoruoti nerta juostele, karoliukais. Plaukai – sintetiniai netikri plaukai. Ši mano lėlė unikali ir antros tokios pat niekuomet nesiuvu, nes kiekviena lėlė – su savo istorija.

Rankų darbo lėlė | Ema Trapikiene | Nežinomas genijus

Rudeninių spalvų mergaitė

Siūta rankų darbo lėlė.

Drabužėliai nerti, siūti, dekoruoti sagute, karoliukais. Plaukai – siūlai. Kiekviena lėlė yra individuali, antros tokios pat niekuomet nesiuvu, nes nesigauna. Kiekviena- su savo istorija.


Eilėraščiai

Ema Motejūnaitė Trapikienė

Gyvenimo filosofija

Laikas – sukruvintas tvaiko.
Laikas – nepaliestas vaiko.
Vaikas – paliestas laiko.
Vaikas – laiko suraiko.

Vaikas – suglumęs vis tyli.
Vaikas – beviltiškai myli.
Akys – paklydusiai žiūri.
Vaikas – svajonę juk turi.

Rankos – apglėbusios vaiką.
Rankos – nutrynusios laiką.
Akys – prižiūrinčios vaiką.
Akys – palietusios laiką.

Siela – pabėgus nuo kūno.
Siela – paslėpusi būna
Vaiką atskirtą nuo kūno.
Kūną – be malonumo.

Laikas – gyvenimo liūnas.
Laikas – vaikiškas kūnas.
Gyvenime visad taip būna –
Laikas virsta į kūną.

Neišsipildęs šokis

Kažkada aš taip svajojau
Apie savo vestuves.
Baltą apdarą nešiojau
Ir rinkau visas gėles.

Aš svajojau apie šokį
Kaip mes šokome abu,
Mums pavydi visos poros,
Kad mes esame kartu.

Baltos spalvos, baltos rožės
Ir tas mėlynas dangus.
Ant parketo supas poros,
O tarp jų ir mes abu.

Bet, deja, skaudi tikrovė
Priverčia sustot laike.
Nei parketo, nei tų rožių
Šiam gyvenimo rate…

Šalčio spąstai

Gniuždantis ledinis šaltis
Užgniaužė krūtinę staiga.
Tyliai plaukianti valtis
Sustojo upėj tada…

Nurimo pakrantės ir vėjas,
Nurimo ir paukščiai juodi.
Vanduo tik beviltiškai liejas
Ir stovi čia medžiai nuogi.

Tas šaltis krūtinę suspaudė,
O nieko aplink nejauti…
Ir žuvies žvejai nebegaudė-
Gal buvo tiesiog per jauni….

Nurimusi upė ir valtis
Ir laikas nurimęs staiga.
Neliko jau laiko net bartis –
Sustojo pasaulis tada..


Eilėraščiai vaikams

Ema Motejūnaitė Trapikienė

Zuikio žaidimai

Bėgo zuikis per pievelę
Jis pagaut norėjo pelę
Žaist su ja labai norėjo
Tik pagauti negalėjo

Nors pelytė ir maža
Bet labai labai greita
Šmurkšt po krūmu, kupsteliu
Ir surasti ją sunku.

Gaudė zuikis dieną, dvi
Kol nugriuvo pagriovy
Pagulėjęs pailsėjo
Morkų rinkti išskubėjo

Nebenori zuikis žaisti
Letenos net ima kaisti
Kai prisimena jis pelę,
Kaip ją gaudė per pievelę.

Kiek gi varlės kvarkia?

Susirinko varlės naktį
Kurkia baloj jos balsu
Kiek varlytės kvarkti gali
Nesustodamos naktų?

O atsakymas štai toks –
Kvarkti gali nuolatos
Dieną, naktį, vakare
Kvarkia varlės visada

-kva kva kva, – neatsibos
-kur kur kurr- joms niekados.
Varlės balos dainininkės
Tikros kūdrų giesmininkės.

Šią publikaciją matė:
Jei patiko - įvertinkite ir pasidalinkite su kitais!
fb-share-icon29
Tweet 20
fb-share-icon20