Lina Paulauskaitė – Klovienė

MANO SIELOS SMUIKAS


Sielos smuikas

Gimiau, užaugau, mokiausi ir dirbu pačioje brangiausioje žmogui vietoje – savo gimtinėje. Ją buvau palikusi tik studijuodama rusų kalbą ir literatūrą dabar vadinamame Šiaulių Universitete. Laikmečiui keičiantis, keičiausi ir aš – tame pačiame universitete įsigijau antrą specialybę – anglų kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. Pradėjau darbo karjerą ir tebetęsiu ją dirbdama mokytoja gimnazijoje.
Savo kasdienybės neįsivaizduoju be muzikos, poezijos, dainos. Studijuodama dainavau merginų chore „Pavasaris“ ir teko laimė metus solinio dainavimo mokytis pas šviesios atminties choro dirigentą, pedagogą, humanitarinių mokslų daktarą, profesorių Anicetą Arminą. Eiles rašiau jau tada. Rašiau visada tik sau ir tik prieš metus išdrįsau savo poeziją išspausdinti internetinėje erdvėje, feisbuko grupėje „Poezija, gražios eilės, mintys, žodžiai…“ Ten, pabandžiusi įkelti ir savo muzikinius bandymus, radau nuoširdų palaikymą ir padrąsinimą.
Mėgstu ne tik dainuoti, rašyti eiles – galvoje knibžda daugybė idėjų muzikiniams-poetiniams projektams. Taip gimė ir buvo pastatytos muzikinės pasakos „Mergaitė su degtukais“, „Sniego karalienė“, „Užsispyrusi princesė“, muzikinė literatūrinė kompozicija „Laiškai iš dangaus“.
Dažnai galvoju, gal galėjo gyvenimas nuvesti kitur – į dainavimą ar režisūrą, bet, ko gero, esu ten, kur ir yra man skirta būti.


Laukiu vakaro

Laukiu vakaro,
Sunkiai varvančio
Ant neužbaigto darbo
Ir nuo miego apsunkusių
Rankų ir pirštų beprasmiško judesio.
Laukiu jo ne todėl,
Kad padėjusi galvą
Ant klaidom prirašyto lapo
Užsnūdus ilsėčiaus.
Laukiu jo, savo vakaro,
Tam, kad pakėlusi galvą
Prabudimo tylą išgirsčiau
Ir viena su savim
Mintimis pakalbėti galėčiau,
Kad nebūtų garsų mane trikdančių
Ir mintis pamažu lengvėtų –
Lengvėtų tol, kol kažkas
Prasmingo ir mano ateitų į tylą
Ir pavirstų garsais nebyliais,
Žodžiais dar neskambėjusiais,
Balso virpėjimu, virstančiu muzika.
Laukiu vakaro vienumoje,
Tyliai slenkančio laiko rodyklėmis
Per nakties valandų teisybę,
Po kurio taip nedrąsiai
Į dieną išleisti bandau
Naktyje tyliai gimusią
Savo širdies kūrybą.

Lina Paulauskaitė-Klovienė
2014-12-21

skirtukas mano video

 


 MANO GARSO ĮRAŠAI



Puslapį aplankė:

2 thoughts on “Lina Paulauskaitė – Klovienė

  1. Žavinga, įkvepianti. Manau daugumoje širdžių rasianti vietą kūryba. Tik nesustokite

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *